Sjįlfbęr sjįvarśtvegur įn rķkisstyrkja (grein ķ Morgunblaši ķ dag)

  Samfélag sem byggir į sterkum sjįvarśtvegi  sem meš sjįlfbęrum veišum skapar žjóšarbśinu miklar gjaldeyristekjur, žiggur ekki rķkisstyrki og skapar örugga atvinnu fyrir fjölda fólks žykir vķšast hvar um heiminn öfundsvert.  Ķslenska fiskveišistjórnunarkerfiš hefur įsamt žvķ haršduglega fólki sem starfar ķ greininni, skapaš slķkar ašstęšur ķ ķslensku samfélagi. Žrįtt fyrir žaš hefur kerfiš frį tilkomu žess veriš umdeilt og hafa skošanakannanir sżnt aš meirihluti žjóšarinnar er į móti kerfinu enda keppast sumir stjórnmįlamenn viš aš draga śr trśveršugleika žess.  Stašreyndin er sś aš žrįtt fyrir aš nśverandi kerfi sé ekki gallalaust frekar en önnur mannanna verk er žaš besta fyrirkomulagiš sem völ er į. Andstęšingar žess hafa ekki getaš mótmęlt žeirri stašreynd meš fullnęgjandi rökum enda hafa engar heildstęšar raunhęfar tillögur um annaš betra kerfi litiš dagsins ljós.  

Hįskaleg hugmyndafręši

Stefna rķkisstjórnarflokkanna um aš hefja rķkisvęšingu aflaheimildanna 1. september nk. byggir į hįskalegri hugmyndafręši sem ekki hefur veriš hugsuš til enda. Višbrögš sveitarstjórnarmanna, śtgeršarmanna, sjómanna og annarra sem starfa ķ greininni hafa ekki lįtiš į sér standa og hafa öll veriš į einn veg. Sś vķsbending um śtfęrslu fyrningarleišarinnar sem birtist ķ skötuselsfrumvarpi sjįvarśtvegsrįšherra sem nś er til umfjöllunar į Alžingi stašfestir žį skošun. Leišin viršist vera sś aš auka aflaheimildir žvert į rįšleggingar vķsindamanna og žar meš er sjįlfbęrni kerfisins fórnaš. Aršseminni veršur mišaš viš umręšuna af hįlfu vinstri manna einnig fórnaš lķkt og strandveišarnar sanna. Aušlindin ķ hafinu er takmörkuš og sagan segir okkur aš žegar takmörkuš veršmęti eru til skiptanna verša alltaf einhverjir sem telja sig ekki fį nęg gęši ķ sinn hlut. Śthlutun takmarkašra gęša veršur alltaf umdeild, sama hvaša kerfi er notaš. Réttlęti og sįtt er žvķ ekki ķ augsżn, sérstaklega ekki į žeim forsendum sem vinstri flokkarnir leggja fram.

Ķ hnotskurn

Ķslenskur  sjįvarśtvegur er buršarįs ķ Ķslensku atvinnulķfi og ein sterkasta stošin sem viš žurfum nś sem aldrei fyrr į aš halda til aš styrkja ķslenskan efnahag til framtķšar. Viš eigum sjįlfbęran sjįvarśtveg sem skilar arši įn rķkisstyrkja. Ég er stolt af žeirri stašreynd og legg til aš viš leyfum okkur aš njóta žess aš vera įbyrg fiskveišižjóš sem er öšrum fyrirmynd į žessu sviši.   

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Atli Hermannsson.

Sęl Unnur Brį. Ég vil taka žaš fram aš ég er ekki įhugamašur um fyrningu aflaheimilda - žar sem mér finnst ašalatrišiš ekki vera hverjir handhafar heimildanna séu -  heldur aš aušlyndin sé nżtt į sem hagkvęmastan hįtt. Į žvķ er grķšarlegur misbrestur. Fiskveiširįšgjöfin hefur veriš śt śr öllu korti eins og įrangurinn af “uppbyggingu” fiskstofnanna ber meš sér. Žį er nżstingastefnan, samsetning flotans og skefjalaus misnotkun rangra gerša veišarfęra svo sem eins og botntrolla og annarra dregina veišarfęra į viškvęmun svęšum glępur sem veršur aš stöšva.

Fyrir allan almenning snżst umręšan um fiskveišistjórn nęr eingöngu um handhafana, eignarhaldiš į aušlyndinni og hvort śtgeršin eigi aš borga aušlyndagjald eša fįeinar krónur ķ veišigjald sem engu skiptir. Žetta eru žvķlķk aukatriši žegar haft er ķ huga aš margir bęši lęršir og leiknir hafa bent į meš sannfęrandi rökum aš  unnt sé aš lįta aušlindina gefa allt aš 60 milljarša meira ķ śtflutningstekjur į įri. Ég ętla ekki aš hafa žetta lengra en ég gęti sent žér yfir 100 sķšur sem ég hef skrifaš um sjįvarśtvegsmįl sķšan 2002. Žį verš ég aš višurkenna aš mašur lżjast į žvķ aš žurfa aš endurtaka sig ķ hvert skipti sem nżr ašili kvešur sér hljóšs og horfiš mjög žröngt į mįliš.         

"Samfélag sem byggir į sterkum sjįvarśtvegi  sem meš sjįlfbęrum veišum skapar žjóšarbśinu miklar gjaldeyristekjur, žiggur ekki rķkisstyrki."

Hvaš er sjómannaafslįtturinn annaš en óbeinn rķkisstyrkur - rekstur Hafrannsóknarstofnunar og Landhelgisgęslunar - eša Rannsóknarstofnun fiskišnašarins og Fiskistofa sem kostar tępan milljarš įrlega?

"Stašreyndin er sś aš žrįtt fyrir aš nśverandi kerfi sé ekki gallalaust frekar en önnur mannanna verk er žaš besta fyrirkomulagiš sem völ er į."

Yfir 80% landsmanna er óįnęgšur meš gjafakvótakerfiš. Ķ Fęreyjum er svokallaš dagakerfi. Unnur Brį; žó žś leitašir meš logandi ljósi ķ eina viku žį held ég aš žś finndir engan žar sem er óįnęgšur meš žeirra kerfi.

"Andstęšingar žess hafa ekki getaš mótmęlt žeirri stašreynd meš fullnęgjandi rökum enda hafa engar heildstęšar raunhęfar tillögur um annaš betra kerfi litiš dagsins ljós."

Žetta er fullyršing sem stenst ekki nokkra skošun. Žingmenn Frjįlslyndra lögšu įrlega frį 2003 fram ķtarleg gögn og tillögur sem byggja į dagakerfi žeirra Fęreyinga. Žaš vęri hęgt aš senda žér heila möppu af gögnum žar sem dagakerfiš er śtfęrt ķ hörgul.    

Atli Hermannsson., 17.2.2010 kl. 21:48

2 Smįmynd: Atli Hermannsson.

Fyrirgefiš villurnar; žį alveg sérstaklega ypsķlonin ķ "aušlindinni" sem ég kann enga skżringu į. 

Atli Hermannsson., 17.2.2010 kl. 23:49

3 Smįmynd: Atli Hermannsson.

Sęl Unnur. Mig langar aš bęta viš nokkrum vinklum sem mér finnst eigi aš hafa mun meira vęgi ķ allri umręšu um fiskveišistjórnunarkerfiš. Ef hér vęri fiskstjórnunarkerfi sem tęki fyrst og fremst miš af lķf-og vistfręšikerfinu ķ hafinu og lķfsafkomu fólksins ķ landinu vęrum viš ekki ķ dag aš žvarga um jafn fįrįnlega hluti eins og fyrninguna.

Stutt samantekt og hagnżtar upplżsingar - fyrir Alžingismennsem telja kvótakerfiš žaš besta ķ heimi.

Hvernig fara Fęreyingar aš?

Fęreyska dagakerfi er frįbrugšiš okkar kerfi ķ žvķ grundvallaratrišum aš žeir stjórna sókn skipa į mišin. Žvķ hafa fęreyskir sjómenn hag af žvķ aš koma meš allan žann fisk aš landi sem ķ veišarfęrin kemur. Viš notum hinsvegar aflamarkskerfi “kvótakerfi” og stjórnum žvķ hvaš mį koma meš aš landi. Žvķ kemur ekki allt ķ land sem ķ veišarfęrin kemur – heldur ašeins žaš sem “borgar sig” aš koma meš ķ land. Žvķ eru okkar fiskiskip ekki bara tęki til veiša, heldur einnig “flokkunarvélar” sem hįmarka veršmęti hvers žorskķgildis sem ķ land kemur - įšur en aš landi er komiš.

Śtdeiling kvóta sem stjórntękis til aš hįmarka afrakstur į takmarkašri aušlind er žvķ frįleit ašferš, žvķ “flokkunin” stjórnast einnig af hagsmunum fiskvinnslunnar – sem eru į sömu hendi. Og žar sem veršmętin ķ okkar aflamarkskerfi eru “ķgildin”, er aušvelt aš sjį hvar įherslurnar liggja – žvķ kerfiš hvetur til žess aš velja ašeins žann fisk sem hentar vinnslunni og mörkušunum - og henda hinu.

Žess vegna hlżtur žaš aš teljast verulega vafasamt aš Hafrannsókn skuli meta stofnstęršir og rįšleggja veišižol stofna, byggt į upplżsingum į flokkušum fiski. Žvķ magn og samsetning žess sem fleygt er įsamt “kvótasvindli” gerir veišistušulinn ómarktękan. žvķ stofnstęršir eru ekki fundnar meš raun-talningu eins og margir kunna aš halda, heldur meš umdeildu togararalli, ómarktękum veišistušli og įgiskušum 18% nįttśrulegum dįnarstušli - Žvķ er kvótum śtdeilt til eins įrs fram ķ tķmann, į grundvelli rangra upplżsinga śr fortķšinni.

Sóknarkerfi gefur mun betri mynd af stęrš fiskstofna. Žvķ auk žess aš hįmarka nżtingu alls žess sem ķ veišarfęrin kemur, žį koma stofnbreytingar strax fram sem stušlar aš markvissari og réttlįtari įkvaršanatökum.

Fęreyingar śthluta veišidögum (dagakvóti) sem geta veriš mismargir eftir śtgeršarflokkum. En żmsar undanžįgur eru einnig aš finna ķ lögunum. Til dęmis er stjórnvöldum heimilt aš tvöfalda fjölda sóknardaga strandveišiskipa, kjósi eigendur žeirra aš veiša meš handfęrum.

Til višbótar var lögsögunni skipt ķ innra og ytra sóknardagasvęši. Einn sóknardagur veitir rétt til aš stunda veišar ķ einn sólarhring į innra sóknardagasvęši. Hverjum sóknardegi į innra svęši mį skipta fyrir žrjį sóknardaga į ytra svęši. Žannig er mönnum umbunaš meš aukadögum fyrir žaš aš sękja lengra og dżpra frį ströndinni.

Žį eru įkvešin svęši frišuš varanlega fyrir įgangi. Frystitogarar eru bannašir innan landhelginnar, žorskanet eru bönnuš og dragnętur einnig bannašar. Žeir leggja mesta įherslu į vistvęnar veišar žar sem žvķ veršur viš komiš, meš strandveišiflota sem samanstendur af öflugum flota lķnuskipa og krókabįtum.

Žvķ er samsetning fęreyska fiskiskipaflotans verulega frįbrugšinn okkar flota. Žeir eru t.d. meš um tvo öflug lķnuskip į móti hverjum togara. Žvķ mį segja aš į tķmum kröfunnar um “vistvęnt og sjįlfbęrt” hafi Fęreyingar tvö vistvęn skip į móti einu óvistvęnu. Hjį okkur er hlutfalliš u.ž.b. eitt vistvęnt į móti fjórum óvistvęnum.

 Fįtt er okkur mikilvęgara eins og komiš er fyrir žjóšinni en aš leita allra leiša til aš hįmarka afrakstur aušlindarinnar. Žvķ legg  ég til aš śttekt yrši gerš į öllum tegundum veišarfęra. Metin verši žau skamm- og langtķmaumhverfisįhrif sem žau hafa į lķfrķkiš og žeim gefiš vęgi ķ vķsitölu eftir visthęfni. Žį vęri metinn allur tilkostnašur og žjóšhagslegur įvinningur śr hverjum fiskstofni fyrir sig eftir tegund veišarfęra eša “sóknarmunstri” sem notuš eru viš veišarnar.

Žį fengi t.d. eldsneytisnotkun vęgi ķ “vķsitölunni” sem stušlaši gęti aš minni innflutningi - sem er gjaldeyrissparandi. Žvķ mį geta žess aš flokkur bįta undir 10 tonn aš stęrš eyšir aš jafnaši 0.15 lķtra eldsneytis fyrir hvert kķló fisks sem žeir afla, lķnuskip 0.10 lķtra, ķsfisktogarar 0.43 lķtra og frystiskip 0.75 lķtra. Žegar skotiš er į olķueyšslu skipa er einnig gott aš styšjast viš stušulinn 165 grömm af olķu į hvert hestafl, pr. klukkustund. Žannig eyšir skip meš 10 žśsund hestöfl u.ž.b. 1.600 lķtrum į togtķmann.

Žį gęti veriš tekiš tillit til žess aš śr hverri milljón ķ aflaveršmęti į frystitogara er hįsetahlutur um 10 žśsund krónur, en į bįtaflotanum “eftir fjölda ķ įhöfn” į bilinu 20 - 120 žśsund. Žaš er žvķ hreint ekki sama hvernig aš veišum śr takmarkašri aušlind er stašiš - og hvar tilkostnašurinn lendir.

Žį yrši landgrunniš, kantarnir og śthafiš kortlagt meš tilliti til hrygning- og uppeldisstöšva, og hvar įstęša vęri aš vernda lķfrķkiš fyrir įnķšslu. Žannig er aušveldlega hęgt aš kortleggja veišisvęši og finna žeim vęgi ķ vķsitölunni eftir mikilvęgi. Žannig vęri meš skipulögšum hętti stušlaš aš įbyrgri fiskveišistjórn, žar sem allir śtgeršarflokkar sętu viš sama borš, žar sem raunveruleg hagkvęmni og hagręšing vęri sett ķ öndvegi – en ekki forheimsk stęršardżrkun.

Aš lokum. Žvķ er stöšugt haldiš aš fólki aš yfir 80% af aflaheimildunum hafi skipt um hendur og nśverandi handhafar hafi “keypt” kvótann. Žvķ verši aš bęta žeim meš einhverjum hętti skeršinguna ef t.d. fyrning kęmi til eins og stjórnarflokkarnir boša. Ég vil hins vegar benda į; aš į löngu įrabili eftir aš framsalskerfiš kom til sögunnar įriš 1990, afskrifušu allar stęrstu śtgerširnar kvótakaupin hjį sér um 20% į įri - afskrifušu į fimm įrum. Žį lękkaši sś tala ķ 15% aš mig minnir įriš 1995. Žannig afskrifaši stórśtgeršin öll kvótakaup til įrsins 2003 og kom sér žannig hjį žvķ aš borga skatta. Eftir 2003 var skattareglunum breytt og ekki lengur hęgt aš draga kvótakaupin frį skatti. Žvķ mį meš réttu segja aš stórśtgeršin hafi ķ raun aldrei greitt eina einustu krónu fyrir eitt einasta tonn sem LĶŚ žrįstaglast į aš hafa keypt dżrum dómum.

Gott ķ bili. Kv. Atli

Atli Hermannsson., 18.2.2010 kl. 15:36

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband